į pradžią turinys susisiekite


Specialisto patarimai
spausdinti
Psichologo rekomendacijos

EFEKTYVI VAIKO ELGESIO KONTROLĖ

 

Kaip tėvai esame atsakingi už tiek daug, kas vyksta su mūsų vaikais, dažnai net daugiau nei norime pripažinti. Svajojame, kad mūsų vaikai augtų paklusnūs, atsakingi, tačiau dažnai  būna sunku  nuspręsti, kas labiau padeda auklėjant – pagyrimai ar bausmės?  Žinoma, kad reikia ir vieno ir kito, bet su saiku.  Knygos ,,Penkios vaikų meilės kalbos“ autoriai  G. Chapman ir R. Campbell siūlo penkis metodus, kuriais tėvai gali efektyviai kontroliuoti vaiko elgesį. Šie metodai padeda vaikams išvengti blogo elgesio  ir už jį laukiančios bausmės. Du iš jų yra pozityvūs, du – negatyvūs ir vienas – neutralus.
1. PRAŠYMAI
Prašymai  yra labai svarbi ir teigiama elgesį kontroliuojanti priemonė, kuri duoda daug naudos tiek tėvams, tiek vaikui. Prašymai jam skamba maloniai ir padeda nuraminti pyktį, kurį dažnai sukelia tėvų komandos. Be to, tėvams daug paprasčiau būti maloniems prašant, bet kartu išliekant tvirtiems. Prašymas vaikui sako, kad jūs tikitės jį prisiimsiant atsakomybę už savo elgesį. Vaikas gali išmokti būti atsakingu žmogumi, tik kai jam suteiksite šią galimybę. Prašydami kreipiame ir drąsiname jį prisiimti atsakomybę.
Taip auklėjamas vaikas ima jausti, kad jis yra tėvų bendradarbis formuojant jo charakterį. Tai nėra nuolaidžiavimas, nes tėvai neatsisako savo autoriteto ir rodo pagarbą vaikui.
Prašymai yra taip pat geriausias būdas duoti  nuolatinius nurodymus.
2. PALIEPIMAI
Kai prašymo nebeužtenka, reikia liepti. Paliepti būtina tinkamu momentu. Tuomet privalote būti griežtesni. Komandos yra neigiama kontrolės forma, nes reikalauja šiurkštesnio tono ir nuleisto balso sakinio pabaigoje. Ši kombinacija beveik visada sukelia susierzinimą, pyktį ir pagiežą, ypač jei naudojama dažnai.
Kuo valdingesnes formas naudojate – įsakymus, barimą, priekabiavimą ar šaukimą, - tuo mažiau veiksmingos jos tampa. Bet jei paprastai naudojate malonią prašymo formą, tai retkarčiais nuskambantys įsakymai bus efektyvūs.
3. ŠVELNUS FIZINIS MANIPULIAVIMAS
Švelnus fizinis manipuliavimas gali lengvai pastūmėti vaiką tinkama kryptimi. Tai – antrasis teigiamas elgesio kontrolės būdas. Jis ypač veiksmingas mažiems vaikams, kurie dažnai daro tai, kas nebūtinai yra blogai, bet jums nepatinka. Mažyliai dažnai naudoja negatyvizmą, nes tai natūralus dalykas, kuris rodo, kad vaikas psichologiškai pradeda atsiskirti nuo mamos ar tėčio. Jei už negatyvizmą bausime 2-3 metų vaiką, tai ne tik jį įskaudinsime, bet ir tiesiogiai trukdysime normalią jo raidą. Švelnus fizinis manipuliavimas (vaiko dėmesio nukreipimas apkabinant, pakutenant ir pan.) ypač padeda tada, kai vaikas ima spyriotis viešoje vietoje.
4. BAUSMĖ
Bausmė yra ketvirtasis vaiko elgesio kontrolės būdas, kuris yra negatyviausias ir sunkiausias. Pirmiauia, bausmė privalo atitikti prasižengimą, nes vaikai labai jautrūs nesąžiningumui. Jie supranta, kada bausmė yra per švelni ar per griežta. Jie taip pat suvokia ir nepastovų tėvų požiūrį į visus vaikus šeimoje. Antra, tam tikra bausmė gali būti netinkama konkrečiam vaikui. Trečia, bausmių yra įvairių, nes tėvai parinkdami bausmes remiasi savo jausmais, nuotaika.
Taigi,  labai sunku nuspręsti, kokią bausmę taikyti, bet bausti privalome ir tai daryti reikia tinkamai, su meile. Čia praverčia išankstinis planavimas, kuris padeda išvengti ,,bausmės spąstų“. Toks planavimas suvaldys jūsų pyktį padarius tai, kas jus liūdina. Tėvai kartu turi parinkti tinkamas bausmes už įvairius nusižengimus. Autoriai siūlo nenaudoti bausmės kaip pagrindinio būdo savo vaikui auklėti, nes tai sukelia daug nereikalingo pykčio, kurį dažnai vaikai laiko užslopintą (tai skatina pasyviai agresyvų vaiko elgesį).
5. ELGESIO MODIFIKAVIMAS
Elgesio modifikavimas taip pat gali kontroliuoti vaiko elgesį. Tai teigiamo paskatinimo panaudojimas  (saldumynas ar kitoks prizas kaip atlygis už deramą elgesį), neigiamo poveikio sustiprinimas (draudimas žiūrėti televizorių ar žaisti kompiuteriu dėl netinkamo elgesio)  ir bausmė (vaiko išėmimas iš aplinkos – išvarymas į savo kambarį ir pan.).
Kartais elgesio modifikavimas būna naudingas, ypač iškilus specifinėms, periodiškai pasikartojančioms elgesio problemoms, dėl kurių vaikas nė kiek nesisieloja. Tačiau knygos autoriai pabrėžia, kad jei tėvai pernelyg uoliai griebsis keisti jo elgesį, tai vaikas nesijaus mylimas. Nes jau pats elgesio modifikavimo pagrindas yra sąlygos iškėlimas, t.y. vaikui bus atlyginta tik tada, kai jis elgsis tam tikru būdu. Taip auklėjami vaikai susidaro neteisingą vertybių sistemą, kurioje viskas atliekama dėl atlygio ir per dažnai naudojant šį metodą, vaikai ima jį taikyti savo tėvų atžvilgiu. Galiausiai tai baigiasi manipuliacija. Naudojant atlygio sistemą reikia daug laiko, pastovumo, pastangų ir atkaklumo.

 

Parengė A. Buivydienė, psichologė


Informacija paimta iš G. Chapman, R. Campbell, „Penkios vaikų meilės kalbos", Alma littera, 2008.